Laiko sukiojimas

Ar žinojote, kad kovo mėnesį minima Pasaulinė miego diena? Diena, kai siekiama atkreipti dėmesį į miego svarbą sveikatai, socialiniam bendravimui, gyvenimo kokybei ir net trukmei. Ir, kaip tyčia, ji minima tą mėnesį, kai, niekam neprisimenant dėl kokių tiksliai priežasčių, iš mūsų atimama viena brangi miego valanda ir kuriam laikui sutrikdomas biologinis organizmo laikrodis!

Nepaisant to, kad lietuviškasis googl‘as mirga antraštėmis skelbiančiomis kovo 21-ąją Miego diena, tikrąją Pasaulinę miego dieną, deja, jau pramiegojom. Tai buvo kovo 16-toji – paskutinis penktadienis prieš pavasario lygiadienį.

Kad ir kiek mokslo ir politikos proto bokštai besiginčytų apie laikrodžio sukiojimo privalumus ir trūkumus, vienokį ar kitokį poveikį pajunta visi gyventojai, įskaitant ir keturkojus.

Senoji kinų medicina, suprantama, tokio pramano kaip laiko sukiojimas nežinojo ir vargu ar jiems bÅ«tų kilusi tokia „iÅ¡ganinga“ mintis. Tačiau kaip suderinti organizmą ir atkurti jo natÅ«ralų ritmą jiems nebuvo paslaptis. Tai žinau ir aÅ¡. Tereikia tik keletą dienų skirti Å¡iek tiek laiko sau ir iÅ¡mėginti Ketverių vartų taÅ¡kinį masažą. Tai dviejų rankose ir kojose esančių dvipusių taÅ¡kų – LI-4 ir LV-3 – masažas, padedantis greičiau grįžti į įprastą paros ritmą.

O jei dar prieš miegą kambaryje paskleisite lengvą levandų ir bergamočių eterinių aliejų aromatą, patikėkite, avių skaičiuoti tikrai nebeprireiks.

Atsinaujink ir tu savo biologinį laikrodį ⏰.
___
Taškinio savimasažo mokymai ➡️ www.rytuterapija.lt

Dabarties akimirka

dabarties akimirka

Kartais gyvenimo tempas tiesiog varo į neviltį. Lapeliai su būtiniausių darbų sąrašais, užpildę monitoriaus rėmus ir nugulę stalą, jau ima grėsmingai rikiuotis ant sienos. Laisvalaikis vis trumpėja arba, dar blogiau, jo metu vis dažniau atsliūkina bauginančios mintys apie gresiančius dedlainus.

Atrodo, bėgu kaip graužikas rate ir nebesusigaudau, kur baigiasi vienas darbas ir prasideda kitas. O išgirdusi klausimą: „ar randate laiko sau?“, nemandagiai įsistebeiliju į klausiantįjį ir nežinau ar čia geriau bėgti ar rėkti.

Sakysite, kad tai stresas, kad jis tyko visų ir visur. Ir būsite teisūs. Tačiau yra vienas būdas, kuris padeda man ištrūkti iš užburto rato. Kai pajuntu, kad susikaupė tiek degančių (suprask, reikėjo jau atlikti vakar) darbų, kiek net paromis dirbdama nenudirbčiau, o nuo naujų reikalavimų net užgula ausis – kad ir kur bebūčiau, sustoju, užsiplikau puodelį arbatos (tinka ir kava), atokiai atsisėdu ir imu mėgautis dabarties akimirka. O jei dar yra galimybė gurkšnoti kavą lauke…

Patikėkite, po tokios čia ir dabar akimirkos pasaulis vėl įgauna spalvas, darbai nustoja deginę smegenis ir aš vėl kimbu į juos pasiraitojusi rankoves. Ir dar su dviguba jėga.

Pasimėgauk ir tu dabarties akimirka ☕.