Vaikystės Velykos

Artėja nuostabi pavasario šventė – Velykos. Man ji primena vaikystę, kai mudvi su pussesere pas močiutę dažydavome kiaušinius.

Iš aplink namą esančio daržo prisiskindavome smulkių žolelių ir lapelių, pasidėdavome ant stalo indelius su įvairiomis kruopomis, maišelį svogūnų lukštų, iš nebereikalingo drabužio sukarpytus skudurėlius ir atsargiai išvyniodavome popieriukus su miltukų pavidalo kiaušinių dažais.

Dažydavome labai paprastai: ant ištiesto skudurėlio berdavome (pasėmę su peilio galiuku) nedideles kruopelytes įvairių spalvų dažų, kelis grūdelius kruopų, svogūno lukštą. Po to ant skudurėlio dėdavome kiaušinį, o ant jo žoleles, dar kelias kruopelytes dažų, kruopų ir svogūno lukštų. Tada skudurėlį suimdavome kraštais į viršų (į kuokštą) ir apvyniodavome  siūlu. Stengdavomės su pussesere imti skirtingų spalvų siūlus, kad po to lengviau galėtume atskirti, kurios kiaušinis ištraukiamas iš puodo. Nors ginčų vis tiek netrūko.

Močiutė mūsų paruoštus kiaušinius sudėdavo į verdantį pasūdytą vandenį ir virdavo 12-15 min. Po to pamerkdavo į šaltą vandenį ir atsargiai po vieną išvyniodavo. Tai būdavo nuostabiausias momentas – pamatyti savo kūrinį! Tas momentas atpirkdavo purvinus drabužius, nenusiplaunančius pirštus ir pilnas dažų dulkelių nosis.

Išvyniotus kiaušinius močiutė švariai nuplaudavo ir nušluostydavo. Tada mes juos ištepdavome su lašiniais, kad gražiai blizgėtų.

Visas darbas buvo atliekamas šeštadienio vakare, o kiaušiniai valgomi tik sekmadienio rytą. Tą rytą mes rasdavome dovanų: po maišelį saldainių su keletu dažytų kiaušinių (tikrai ne mūsų dažymo). Sakydavo, kad jas atnešė Velykė, tokia pat paslaptinga būtybė kaip tuometinis Senis Šaltis. Aš Velykę įsivaizdavau kaip pagyvenusią moteriškę ilgu juodu klostuotu sijonu, su daug raktų prikabintų ant prijuostės. Ir net buvau tikra, kad ją mačiau savo akimis! Tik piktokas jos įvaizdis, susikūręs mano vaikiškoje galvelėje, kažkaip sunkiai derėjo su iš jos gautomis dovanomis.

Tai buvo puikūs laikai. Močiutės keptų bandelių kvapas, senelio pasakojamos istorijos ir tas nerūpestingas vaikiškas džiaugsmas buvo pati tikriausia Šv. Velykų dvasia.

2011 m. balandis