Pastarosiomis dienomis kur tik akis užmato vyksta mūšiai: mokytojai streikuoja dėl logiškos kapeikų skaičiavimo tvarkos, alternatyvios medicinos atstovai renka parašus dėl galimybės sveikai gyventi be medicininio išsilavinimo, o tėvai rengiasi guldyti galvas dėl teisės būti tėvais.

Ne išimtis ir mes. Tiesa, mūsų mūšis yra kur kas mažiau globalus. Jis liečia tik vienos Kauno progimnazijos septintokę ir didžiai išsimokslinusias minėtos švietimo oazės galvas.

Atšalus orams mes, kaip kol kas dar racionaliai mąstantys tėvai, į mokyklą išlydime dukrą, dėvinčią kelnes. Juk šalta. Maža kas, gal koks prašalaitis ims ir paskųs mus kokiam valstiečiui, kad vaiku nesirūpiname. Tfu tfu tfu per kairį petį. Tačiau, pasirodo, minėtos progimnazijos vadovybei šaltasis sezonas dar neatėjo! Todėl vargšė mergaitė beveik kasdien pastatyta prieš klasę turi teisintis, kodėl jai šalta, o mokytojams – ne. Ir dar amžinas mokytojų klausimas: „tai kam rinkaisi mūsų mokyklą?“ Ir ką į jį gali atsakyti vaikas, dažnai suabejojantis, kam ta mokykla apskritai reikalinga?

Iš pradžių maniau kažką ne taip supratusi. Vis tik mokyti žmonės, ne vieną atestaciją praėję ir ne vieną dešimtį metų atgyvenę. Bet, situacijai kartojantis, čiumpu telefoną ir mėginu, kaip žemaičiai sako, pasirokouti.

Pavaduotoja sudoroja mane kaip šventą vilną. Visi mano argumentai (ir dėl žalos sveikatai taip pat) lekia Dievui į langus, nes aš, pasak jos pasirašiau sutartį, kad vaikas dėvės uniformą (suprask sijoną). Vėl tarp eilučių nuskamba frazė, kurią kasdien girdi mūsų dukra: „jei kas nepatinka – keiskite mokyklą“.

Kaip eilinis valdžios teisingumu tikinkis pilietis nutariau parašyti progimnazijos direktorei, nes gal ji nėra informuota, ką jos pavaldiniai išdarinėja. Deja… Į mano viename puslapyje vos tilpusius sveiko proto padiktuotus motiniškus argumentus atėjo lakoniškas atsakymas, užbaigtas sakiniu: „Suprasdami tėvų rūpestį, kartu su Vaiko gerovės komisija 2017 m. sausio mėn. priėmėme nutarimą, jog šaltuoju metų laikotarpiu – nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. mergaitėms leidžiame dėvėti juodas kelnes.“

Tai štai kur šuo pakastas! Pasirodo gerbiamos mokslo galvos nežino, kad šaltą laikotarpį nurodo ne kalendorius, o termometras!

Ir kas gali daugiau išmanyti apie vaikų gerovę, nei Vaiko gerovės komisija…

Jei ir į tavo ramią kasdienybę įsivėlė absurdiška situacija, nenusimink. Jei galvosi, kad tai bėda – ji tave įveiks. Juk žinai posakį: „viena bėda – ne bėda. Bet kelios kai apsėda – tai žmogų ir suėda.“

Jei galvosi, kad tai iššūkis – jį tikrai įveiksi. Galbūt ne taip greitai, galbūt ne be pasekmių. Bet įveiksi ir būsi stipresnė. Patikėk, niekas gyvenime nevyksta šiaip sau…