Posts By Orinta
Velykų prasmė
Nesu didžioji televizijos gerbėja. Greičiau priešingai. Be to, daugiau klausausi, nei žiūriu, ir tai, tik tuomet, kai apsimetu virėja arba kai trumpos valgio pertraukėlės metu noriu nors trumpam pabėgti nuo galvoje knibždančio minčių skruzdėlyno.
Žinau, kad negatyvi informacija, gaunama su maistu, ypatingai kenkia virškinimui, todėl esu labai išranki. Neretai tenka ilgokai miklinti pirštus, kol kalbanti dėžė pagaliau prabyla protingai ir prasmingai.
Štai ir šiandien, besimėgaudama velykinių vaišių likučiais, panorau pasisemti svetimos patirties. Ir buvau palaiminta! Mano vakarėjančios buities erdvę netikėtai užliejo ir visą praėjusį savaitgalį įprasmino iš TV ekrano pasigirdę kunigo Algirdo Toliato žodžiai:
„Pati didžiausia šventė yra Velykos. Ir ta šventė simbolizuoja tai, kad meilė yra stipresnė už mirtį. Tai yra žinia, kad dieviškumas, esantis žmoguje, yra stipresnis už bet kokią išdavystę, už bet kokią nuoskaudą, už bet kokį piktumą, kurį mes nešiojamės. Velykos reiškia leistis į kelionę nepramintu taku su dideliu pasitikėjimu, kad viskas yra Dievo rankose, kad mes esame Dievo rankose. Išgyventi Velykas – tai leistis į Velykų kelionę, nes kol mes į kelionę nesileisime, Velykos neateis.“
Leiskis ir tu į Velykų kelionę 🧡
Laiko sukiojimas
Ar žinojai, kad kovo mėnesį minima Pasaulinė miego diena? Diena, kai siekiama atkreipti dėmesį į miego svarbą sveikatai, socialiniam bendravimui, gyvenimo kokybei ir net trukmei. Ir, kaip tyčia, ji minima tą mėnesį, kai, niekam neprisimenant dėl kokių tiksliai priežasčių, iš mūsų atimama viena brangi miego valanda ir kuriam laikui sutrikdomas biologinis organizmo laikrodis!
Nepaisant to, kad lietuviškasis googl‘as mirga antraštėmis skelbiančiomis kovo 21-ąją Miego diena, tikrąją Pasaulinę miego dieną, deja, jau pramiegojom. Tai buvo kovo 16-toji – paskutinis penktadienis prieš pavasario lygiadienį.
Kad ir kiek mokslo ir politikos proto bokštai besiginčytų apie laikrodžio sukiojimo privalumus ir trūkumus, vienokį ar kitokį poveikį pajunta visi gyventojai, įskaitant ir keturkojus.
Senoji kinų medicina, suprantama, tokio pramano kaip laiko sukiojimas nežinojo ir vargu ar jiems būtų kilusi tokia „išganinga“ mintis. Tačiau kaip suderinti organizmą ir atkurti jo natūralų ritmą jiems nebuvo paslaptis. Tai žinau ir aš. Tereikia tik keletą dienų skirti šiek tiek laiko sau ir išmėginti Ketverių vartų taškinį masažą. Tai dviejų rankose ir kojose esančių dvipusių taškų – LI-4 ir LV-3 – masažas, padedantis greičiau grįžti į įprastą paros ritmą.
O jei dar prieš miegą kambaryje paskleisi lengvą levandų ir bergamočių eterinių aliejų aromatą, patikėk, avių skaičiuoti tikrai nebeprireiks.
Atsinaujink ir tu savo biologinį laikrodį ⏰.
Dabarties akimirka
Kartais gyvenimo tempas tiesiog varo į neviltį. Lapeliai su būtiniausių darbų sąrašais, užpildę monitoriaus rėmus ir nugulę stalą, jau ima grėsmingai rikiuotis ant sienos. Laisvalaikis vis trumpėja arba, dar blogiau, jo metu vis dažniau atsliūkina bauginančios mintys apie gresiančius dedlainus.
Atrodo, bėgu kaip graužikas rate ir nebesusigaudau, kur baigiasi vienas darbas ir prasideda kitas. O išgirdusi klausimą: „ar randate laiko sau?“, nemandagiai įsistebeiliju į klausiantįjį ir nežinau ar čia geriau bėgti ar rėkti.
Sakysi, kad tai stresas, kad jis tyko visų ir visur. Ir tai bus tiesa. Tačiau yra vienas būdas, kuris padeda man ištrūkti iš užburto rato. Kai pajuntu, kad susikaupė tiek degančių (suprask, reikėjo jau atlikti vakar) darbų, kiek net paromis dirbdama nenudirbčiau, o nuo naujų reikalavimų net užgula ausis – kad ir kur bebūčiau, sustoju, užsiplikau puodelį kavos (tinka ir arbata), atokiai atsisėdu ir imu mėgautis dabarties akimirka. O jei dar yra galimybė gurkšnoti kavą lauke…
Patikėk, po tokios čia ir dabar akimirkos pasaulis vėl įgauna spalvas, darbai nustoja deginę smegenis ir aš vėl kimbu į juos pasiraitojusi rankoves. Ir dar su dviguba jėga.
Pasimėgauk ir tu dabarties akimirka ☕.