Posts By Orinta

Kaip nuvalyti etikečių klijus

Pas kiekvieną moterį, tame tarpe ir pas mane, laikui bėgant prisikaupia įvairių stiklinių, medinių, kartoninių, rečiau plastikinių indelių ir dėželių nuo įvairiausių pirkinių, bet dažniausiai – nuo kosmetikos priemonių. Prisipažinsiu, esu pametusi galvą dėl eterinių aliejų, kurie yra neatsiejama mano gyvenimo būdo (estetinio ir medicininio) dalis, todėl namuose gausu pilnų ir tuščių, didesnių ir mažesnių stiklinių buteliukų.

Vienos pakuotės labai greitai iškeliauja į šiukšliadėžę, tačiau kitų išmesti, kaip liaudyje sakoma, nekyla ranka. Labai jau mielos širdžiai. Tuomet aš, kaip tikra lietuvė, imu sukti galvą, kur galėčiau jas dar kartą panaudoti. Dabar tai vadinama tvarumu (labai madingas žodis).

Taigi, iki šiol vienintelė kliūtis prikelti tarą naujam gyvenimui buvo etiketės ir kainų lipdukai. Kartais atrodo, kad gamintojai, o dar dažniau pardavėjai, pastaruosius atspausdina ant tokio popieriaus, kurio ir su dantimis nenugremši. Ir būtinai užklijuoja pačioje matomiausioje vietoje, lyg duodami suprasti, kad kainos lipdukas yra svarbiausia, į ką pirkėjas turėtų atkreipti dėmesį.

Daugybę kartų mėginau etikečių klijus pašalinti spiritu, soda, indų plovikliu. Iki šiol patikimiausiai tarnavo skystis langams valyti, tačiau, kartais ir jis būdavo bejėgis. Ir štai šiandien radau puikią priemonę, kuri padėjo išgelbėti iš visų įmanomų pusių apklijuotą (o tai reiškia ir nulupus etiketes aplipusį klijais) veido kremo indelį. Tai – actas.

Ant vatos gumulėlio užpyliau lentynoje rasto raudono vyno acto ir gausiai juo ištepiau indelio šonus. Ant indelio dugno ir dangtelio viršaus actą tiesiog užpyliau ir palikau pastovėti. Po geros minutės viskas nusivalė paprasčiausiu sausu skudurėliu. Vualia!

Dabar turėsiu indelį, kuriame galėsiu laikyti nedidelį kiekį kremo, patobulinto eterinio aliejaus lašeliu.

Atostogos su savimi

Vienas protingas žmogus (tikėtina, kad Abraham Joshua Heschel) yra pasakęs: „Darbas – tai gebėjimas, o tobulas poilsis – menas. Tuomet pasireiÅ¡kia kÅ«no, minčių ir vaizduotės suderinamumas“. VisiÅ¡kai su tuo sutinku.

Pirmą kartą gyvenime pasiryžau atostogauti viena. Gal žodis „atostogauti“ šiek tiek per skambus dviejų dienų ir trijų naktų poilsiui, tačiau tas trumpas pabuvimas pačiai su savimi tikrai gali varžytis su ilgiausiomis atostogomis žmonių apsuptyje. Pasiryžimas buvo tikrai nemažas, nes jam įgyvendinti teko ne tik perlipti per vairavimo įgūdžių trūkumą, automobilio ožiavimąsi, bet ir užgniaužti kankinantį kaltės jausmą, kad man atostogaujant šeima marinasi badu.

Tikriausiai esu Yin tipo žmogus, nes man, kitaip nei daugeliui, pabūti vienai yra daugiau pramoga, nei nuobodybė. Rytų filosofijos siūlomą frazę apie veikimą nieko neveikiant aš neabejotinai gebu priimti pažodžiui. Tiesa, tam reikia šiokių tokių sąlygų, viena iš kurių – aplinkos pakeitimas. Kai mane supa paukščių balsais paįvairintas ramus medžių ošimas, o kambaryje tylutėliai veikia beprotišką vasaros karštį atsveriantis kondicionierius, kai man nereikia rūpintis buitimi ir šeiminykščiais, tada galiu drąsiai nerti į savo vidines gelmes ir mėginti suprasti, kas gi esu iš tikrųjų.

Sakysite, koks čia poilsis keturių žvaigždučių viešbutyje, ir būsite neteisūs. Kaip ten piešiama Maslow poreikių piramidėje? Kai nereikia rūpintis fiziologinių ir saugumo poreikių patenkinimu, kai gali atsiriboti nuo sociumo,  raugaliojančio genderizmo ir skiepų klausimais atmiežtomis pjautynėmis, kai gali pamiršti žmonos, mamos, dukters, bendradarbės, kaimynės ir kitokius vaidmenis, tik tuomet gali pamatyti tikrąją save. Pamatyti, iš naujo susipažinti, išgirsti ir pamilti. Su visais privalumais ir trūkumais. Tobulai netobulą ir unikalią asmenybę.

Tai nėra plačioms masėms skirtas receptas. Tai tik mano asmeninis nuotykis, kuris, beje, mane maloniai nustebino. Pasirodo, aš galiu keltis anksti ir nesijausti mieguista, dievinu mankštą vandenyje, o galėdama rinktis iš gausybės patiekalų, renkuosi virtas daržoves! Reikės ir kitąmet išmėginti tokį poilsį. Kas žino, ką dar naujo apie save sužinosiu 😊.

Mitybos įpročiai

Kaip jau minėjau, sveika mityba iki šiol man yra potamsis miškas. Ir priežasčių, manau, reikėtų paieškoti gilioje vaikystėje.

Vaikystės metais apie sveiką maistą negirdėjau nė žodžio. Tikriausiai dėl to, kad sunkiausias uždavinys buvo ne išsirinkti ką pirkti, o apskritai patekti į parduotuvę. Mes, vaikai, buvome siunčiami užimti eilę prie mėsos parduotuvės, likus mažiausiai 2-3 valandoms iki jos atidarymo. Vėliau ateidavo močiutė ir savo rimtesniu stotu mėgindavo patekti į parduotuvę, nes, ją atidarius, tarybinė eilė staiga pavirsdavo į išalkusią minią, kurioje vaikas galėjo būti ir sutryptas. Taigi, svaičiojimų apie kiaulienos žalą ar žaliavalgystės privalumus girdėti neteko.

Mintis apie tai, kad kasdien reikėtų valgyti mažiausiai 3 kartus ir tuo pačiu metu, taip pat nebuvo atėjusi į galvą. Valgydavau tai, ką rasdavau ir tada, kada norėdavau. Kam rūpi maistas, kai draugai kviečia į kiemą! O jei jau miršti badu, tai pasiimi duonos ar batono riekę, užsitepi grietine ir bėgte į lauką. Po daugelio metų, viena vaikystės draugė prisipažino, kad bulką su grietine aš ją išmokiusi valgyti.

Vakarienei būtinai turėdavau sugrįžti namo. Tai buvo šventas laikas, kai prie stalo susėsdavo visa trijų kartų šeima, paskutiniu dienos valgiu surinkdama artimiausius žmones prie vieno stalo. Šito iki šiol ilgiuosi labiausiai. Galbūt šie vaikystės prisiminimai ir lėmė trečią priežastį, dėl kurios man taip sunku sveikai maitintis.

Aš užaugau žmogumi, kuris valgo ne tam, kad palaikytų gyvybę, o tam, kad maloniai praleistų laiką. Valgymas man yra vienas iš nedaugelio gyvenimo malonumų, kartais turinčių net terapinį poveikį. Su viena artima bičiule prieš keletą metų išradome varškėčių terapiją, kurią iki šiol sėkmingai taikome psichologinės įtampos mažinimui, jėgų atkūrimui ir kūrybiškumo skatinimui. Varškėčių terapija – tai susitikimas mūsų pamėgtoje kavinėje, kurioje be jokios sąžinės graužaties mudvi sukertame po porciją keptų varškėčių užgerdamos puodeliu Latte kavos. Ir, patikėkite, varškėčių terapijos teigiamas poveikis jaučiamas dar ne vieną dieną!

Jei jūsų mitybos įpročiai yra panašūs į maniškius ar nedaug nuo jų tesiskiria, nenusiminkite. Net tokie žmonės kaip mes galime gyventi sveikiau. Tik svarbu savęs nespausti, kad nekiltų pyktis ir noras į viską numoti ranka. Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai liga ar kitos rimtos gyvenimo aplinkybės verčia imtis staigių pokyčių.

Aš pradėjau nuo savo mitybos revizijos, tai yra atmintyje perkračiau viską, ką esu valgiusi, valgau ar norėčiau valgyti. Ir labai apsidžiaugiau supratusi, kad mano kasdieniame racione pasitaiko ir sveikų produktų, tokių kaip sviestas ghee, pilno grūdo duoniukai ir kalafiorais vadinami žiediniai kopūstai. O kur dar vaisiai ir uogos!

Vėliau sugalvojau, kad vietoj drastiško mėgstamų patiekalų atsisakymo aš rinksiuosi laipsnišką nesveiko produkto keitimą sveikesniu. Niekur neskubėdama, pamažu išmėgindama ką nors nauja ir atsirinkdama tai, kas man skanu. Be fanatiško užsidegimo. Po mažą žingsnelį atsisveikindama su senais įpročiais ir atsiverdama naujoms sveikesnėms galimybėms.

Atsinaujink savo biologinį laikrodį

Ar žinojote, kad kovo mėnesį minima Pasaulinė miego diena? Diena, kai siekiama atkreipti dėmesį į miego svarbą sveikatai, socialiniam bendravimui, gyvenimo kokybei ir net trukmei. Ir, kaip tyčia, ji minima tą mėnesį, kai, niekam neprisimenant dėl kokių tiksliai priežasčių, iš mūsų atimama viena brangi miego valanda ir kuriam laikui sutrikdomas biologinis organizmo laikrodis!

Nepaisant to, kad lietuviškasis googl‘as mirga antraštėmis skelbiančiomis kovo 21-ąją Miego diena, tikrąją Pasaulinę miego dieną, deja, jau pramiegojom. Tai buvo kovo 16-toji – paskutinis penktadienis prieš pavasario lygiadienį.

Kad ir kiek mokslo ir politikos proto bokštai besiginčytų apie laikrodžio sukiojimo privalumus ir trūkumus, vienokį ar kitokį poveikį pajunta visi gyventojai, įskaitant ir keturkojus.

Senoji kinų medicina, suprantama, tokio išmislo, kaip laiko sukiojimas, nežinojo ir vargu ar jiems būtų kilusi tokia „išganinga“ mintis. Tačiau kaip suderinti organizmą ir atkurti jo natūralų ritmą jiems nebuvo paslaptis. Ja naudojuosi ir aš. Tereikia tik keletą dienų skirti šiek tiek laiko sau ir išmėginti Ketverių vartų taškinį masažą. Tai dviejų rankose ir kojose esančių taškų LI-4 ir LV-3 masažas, padedantis greičiau grįžti į įprastą paros ritmą.

O jei dar prieš eidami miegoti aromatinės lempos ar difuzoriaus pagalba kambaryje paskleisite lengvą levandos eterinio aliejaus kvapą, patikėkite, avių skaičiuoti tikrai nebeprireiks 😉

2018 m. kovas

Miego higiena

Miegas yra vienas iÅ¡ paslaptingiausių mÅ«sų organizmo poreikių. Pramiegame trečdalį savo gyvenimo, tačiau iki Å¡iol dar nežinome, kodėl. O dar sapnai – tos naktį mus aplankančios ir ne visuomet malonias asociacijas sukeliančios vaizdinės haliucinacijos. Kokia jų prasmė? Nors atlikta nemažai mokslinių tyrimų, surinkta daugybė medžiagos ir iÅ¡kelta ne viena hipotezė, tikslaus atsakymo vis dar nėra. AiÅ¡ku tik viena, norėdami gyventi sveikiau, turime rimtai susimąstyti apie savo miegą.

Miegas – tai periodiÅ¡ka sąlyginės ramybės bÅ«sena. PeriodiÅ¡ka – nes nuolat pasikartoja. O bÅ«sena yra tik iÅ¡ dalies rami.

Mes įpratę miegą vadinti poilsiu. Tačiau įdomiausia tai, kad nei fizinis kūnas, nei protas miego metu nenustoja veikti.  Priešingai, organizmas darbuojasi iš peties: suaktyvina virškinimo sistemos veiklą, iš smegenų išvalo susikaupusius neurotoksinus, mėgina atkurti hormonų pusiausvyrą, stengiasi sureguliuoti imuninės sistemos procesus ir į atminties saugyklos stalčiukus sudėlioja per dieną prikauptus atsiminimus. Kitaip tariant, apsitvarko ir pasiruošia naujai dienai.

Juk niekam nėra paslaptis, kokia savijauta būna pritrūkus miego: lyg apgirtęs blaškytumeisi po apšnerkštą kambarį. Pirmiausia susilpnėja nervų sistemos veikla: darosi sunku susikaupti, mąstyti, užsiimti darbu, išlikti budriu. Vėliau atsiranda fizinis nuovargis, blogėja nuotaika, kyla susierzinimo ir pykčio priepuoliai, atsiranda bendravimo problemos, prastėja gyvenimo kokybė. O galiausiai, ima silpti imuninė sistema, primindama apie save skausmu ir uždegiminiais procesais.

Dažniausiai apie miego kokybę susimąstome tik tuomet, kai keletą naktų nepavyksta gerai išsimiegoti. Ir tai, tas mąstymas apsiriboja paburbėjimu, o kartais ir prakeiksmų pasiuntimu grįžusio girto kaimyno, vidurnaktį beldžiančio žmonai į langus, ar puskvailio jaunimėlio, leidžiančio muziką iš automobilio iki 4 val. ryto, atžvilgiu. Tačiau geram miegui neužtenka vien tylos, apie kurią eilinis didmiesčio daugiabučio gyventojas tegali tik pasvajoti.

Rizikuoju pasirodyti tamsuole, bet prisipažinsiu, kad tik prieš porą metų sužinojau terminą miego higiena. Tai visuma veiksnių, kurie gali paveikti mūsų miego kokybę. O pastarąją lemia: užmigimo ir kėlimosi laikas, miego trukmė, aplinka, kurioje miegame, emocinė būsena ir visa, ką veikiame prieš eidami miegoti (valgis, gėrimai, rūkymas, darbas, bendravimas, spoksojimas į ekranus, vaistų vartojimas ir pan.).

Taigi, nuo šiandien pradedu daugiau dėmesio skirti miego higienai, nes kokybiškas miegas yra vienas iš kertinių akmenų, sudarančių sveikatos pagrindą.